Kaip gauti finansavimą verslui? Pagrindiniai būdai ir galimybės

Verslo finansavimas gali būti reikalingas skirtingais įmonės gyvavimo etapais – nuo veiklos pradžios ir pirmųjų investicijų iki plėtros, naujų projektų ar apyvartinio kapitalo poreikio. Finansavimą verslui galima gauti keliais būdais: naudojant nuosavas lėšas, skolinantis, pasinaudojant valstybės ar ES finansavimo priemonėmis, pritraukiant investuotojų kapitalą arba leidžiant įmonės obligacijas.

Vieno tinkamiausio sprendimo visoms įmonėms nėra. Pasirinkimas priklauso nuo to, kiek lėšų reikia, kam jos bus naudojamos, kokiam laikotarpiui reikalingas finansavimas ir kokius finansinius įsipareigojimus įmonė gali prisiimti.

Todėl prieš ieškant pinigų verta pirmiausia įvertinti skirtingus verslo finansavimo šaltinius ir pasirinkti tokį, kuris atitinka konkrečią įmonės situaciją.

Kas yra verslo finansavimas?

Verslo finansavimas – tai lėšų pritraukimas įmonės veiklai pradėti, palaikyti, plėsti arba konkretiems projektams įgyvendinti. Finansavimo poreikis gali atsirasti tiek naujam verslui, tiek jau veikiančiai įmonei.

Pavyzdžiui, įmonei gali reikėti pinigų:

• įrangai ar technologijoms įsigyti;
• patalpoms įsirengti;
• naujam produktui sukurti;
• darbuotojams samdyti;
• apyvartinėms lėšoms;
• įeiti į naują rinką;
• nekilnojamojo turto projektui;
• verslo plėtrai ar kitai investicijai.

Pagrindiniai finansavimo verslui šaltiniai yra nuosavos lėšos, paskolos, valstybės ir ES paramos priemonės, investuotojų kapitalas bei obligacijos.

Kiekvienas jų turi skirtingą veikimo principą. Pavyzdžiui, paskolą bei obligacijas reikia grąžinti pagal nustatytas sąlygas, o negrąžinama parama skiriama tik konkrečius reikalavimus atitinkantiems pareiškėjams. 

Kokie yra pagrindiniai verslo finansavimo būdai?

Verslas gali būti finansuojamas iš nuosavų lėšų, paskolomis, valstybės ar ES paramos priemonėmis, investuotojų kapitalu ir obligacijomis. Tinkamiausias būdas priklauso nuo finansavimo poreikio ir įmonės galimybių.

Nuosavos lėšos

Vienas paprasčiausių finansavimo šaltinių – įmonės savininkų lėšos arba anksčiau uždirbtas ir veikloje paliktas pelnas.

Šio būdo privalumas – nereikia mokėti palūkanų ar prisiimti papildomų skolinių įsipareigojimų. Kita vertus, įmonės finansinės galimybės priklauso nuo to, kiek kapitalo ji jau turi.

Pradedant verslą, savininko investicija dažnai būna vienas pirmųjų finansavimo šaltinių, tačiau didesniems projektams jos gali nepakakti.

Paskolos ir kitas skolintas kapitalas

Verslo paskola yra vienas dažniausiai naudojamų būdų finansuoti investicijas ar apyvartinį kapitalą. Priklausomai nuo poreikio, įmonė gali rinktis investicinę paskolą, apyvartinio kapitalo finansavimą, kredito liniją, lizingą ar kitą finansavimo produktą.

Paskolos privalumas – įmonė gali gauti reikalingą kapitalą nelaukdama, kol sukaups pakankamai nuosavų lėšų. Tačiau kartu atsiranda pareiga mokėti palūkanas ir grąžinti paskolą pagal nustatytą grafiką.

Valstybės ir ES finansavimo priemonės

Verslui taip pat prieinamos įvairios valstybės ir Europos Sąjungos finansavimo priemonės. Jos gali būti skirtos investicijoms, inovacijoms, skaitmenizacijai, eksportui, verslo pradžiai ar plėtrai.

Svarbu suprasti, kad ES parama verslui nėra viena universali programa. Priemonės, reikalavimai, finansavimo dydžiai ir terminai priklauso nuo konkretaus kvietimo.

Inovacijų agentūra savo finansavimo puslapyje skelbia galiojančius, planuojamus ir pasibaigusius kvietimus bei siūlo finansavimo priemonių vedlį.

Investuotojų kapitalas

Kai kurioms įmonėms finansavimo šaltiniu gali tapti verslo angelai, rizikos kapitalo fondai ar strateginiai investuotojai.

Šis būdas gali būti aktualus sparčiai augančioms įmonėms, ypač startuoliams ar verslams, kuriems reikalingas ne tik kapitalas, bet ir investuotojų kompetencija, kontaktai ar pagalba plėtojant veiklą.

Tačiau pritraukiant akcinį kapitalą investuotojui gali būti suteikiama įmonės nuosavybės dalis. Todėl tai skiriasi nuo paskolos ar obligacijų, kai įmonė prisiima skolinį įsipareigojimą.

Kaip verslas gali pritraukti finansavimą išleisdamas obligacijas?

Įmonė gali pritraukti finansavimą išleisdama obligacijas – tokiu atveju investuotojai skolina įmonei pinigus, o įmonė įsipareigoja pagal emisijos sąlygas mokėti palūkanas ir termino pabaigoje grąžinti investuotą sumą.

Obligacija yra skolos vertybinis popierius. Lietuvos bankas ją apibrėžia kaip investuotojo paskolą obligacijos emitentui. Įmonės gali naudoti tokiu būdu pritrauktą kapitalą įvairiems verslo poreikiams, o konkrečios emisijos sąlygos nustato palūkanas, terminą ir kitus svarbius aspektus.

Pavyzdžiui, įmonė, kuriai reikia papildomų lėšų plėtrai, gali išleisti obligacijų emisiją. Investuotojai įsigyja obligacijas, o įmonė gauna kapitalą. Investuotojams pagal emisijos sąlygas mokamos palūkanos, o pasibaigus terminui obligacijos išperkamos, jeigu emitentas tinkamai vykdo savo įsipareigojimus.

Obligacijos gali būti aktualios:

• verslo plėtrai;
• naujiems projektams;
• nekilnojamojo turto projektams;
• įrangai įsigyti;
• apyvartiniam kapitalui;
• veiklos finansavimui;
• kitoms įmonės investicijoms.

Svarbu, kad obligacijos nėra „nemokami pinigai“. Įmonė prisiima finansinius įsipareigojimus investuotojams, todėl prieš pasirenkant šį finansavimo būdą būtina įvertinti būsimus pinigų srautus ir gebėjimą vykdyti įsipareigojimus.

Lietuvos bankas taip pat pažymi, kad pastaraisiais metais obligacijų rinkos reikšmė įmonių finansavimui didėjo – daliai įmonių obligacijos tapo ne tik bankinio finansavimo papildymu, bet ir alternatyva jam.

Bondea – obligacijų finansavimo pavyzdys

Įmonėms, ieškančioms alternatyvų tradiciniam skolinimuisi, viena iš galimybių gali būti obligacijų emisija. Bondea yra obligacijų platforma, orientuota į investuotojų prieigą prie įmonių obligacijų investavimo galimybių.

Šiuo modeliu įmonė gali pritraukti kapitalą iš investuotojų, o investuotojai gali rinktis skirtingas įmonių obligacijų investavimo galimybes pagal konkrečios emisijos sąlygas.

Svarbu atskirti šį finansavimo būdą nuo įprastos paskolos. Paskolos atveju įmonė skolinasi iš konkretaus finansuotojo, o obligacijų emisijos atveju kapitalas gali būti pritraukiamas iš daugelio investuotojų.

Bondea atveju obligacijos yra aktualios abiem pusėms: verslui jos gali tapti papildomu kapitalo pritraukimo kanalu, o investuotojui – viena iš investavimo priemonių diversifikuojant savo portfelį.

Prieš priimant sprendimą dėl obligacijų emisijos ar investavimo į obligacijas būtina įvertinti konkrečios emisijos sąlygas, rizikas ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Kaip gauti ES paramą verslui?

ES parama verslui skiriama per konkrečias finansavimo priemones ir kvietimus, todėl pirmiausia reikia nustatyti, ar jūsų įmonė ir planuojamas projektas atitinka pasirinktos priemonės reikalavimus.

Finansavimas gali būti skirtas skirtingoms sritims – nuo inovacijų ir skaitmenizacijos iki eksporto, verslo augimo ar kitų projektų.

Pavyzdžiui, 2026 m. Inovacijų agentūra skelbia įvairius verslui skirtus kvietimus. Tarp jų yra priemonių, orientuotų į eksporto konkurencingumą, startuolių veiklą, skaitmenizaciją ir inovacijas.

Norint pretenduoti į ES finansavimą, verta:

1. Nustatyti finansavimo poreikį.

Aiškiai apibrėžkite, kam bus naudojamos lėšos ir kokio dydžio finansavimo reikia.

2. Rasti tinkamą priemonę.

Patikrinkite aktualius kvietimus ir jų reikalavimus.

3. Įvertinti tinkamumą.

Ne kiekviena įmonė gali pretenduoti į kiekvieną priemonę. Gali būti vertinama įmonės veikla, dydis, regionas, projekto pobūdis, finansinė situacija ir kiti kriterijai.

4. Parengti paraišką.

Priklausomai nuo priemonės, gali reikėti verslo plano, projekto aprašymo, finansinių prognozių ir kitų dokumentų.

5. Įgyvendinti projektą pagal sąlygas.

Gavus finansavimą, būtina laikytis konkrečios priemonės reikalavimų ir atsiskaityti už lėšų panaudojimą.

Kadangi kvietimai nuolat keičiasi, prieš teikiant paraišką reikėtų tikrinti oficialią aktualią informaciją, o ne remtis senais straipsniais ar ankstesnių metų sąlygomis.

Kas yra negrąžinama parama verslui?

Negrąžinama parama verslui – tai finansavimas, kurio pagal nustatytas sąlygas nereikia grąžinti, tačiau pareiškėjas privalo atitikti konkrečios priemonės reikalavimus ir tinkamai panaudoti skirtas lėšas.

Tokios priemonės paprastai turi aiškiai nustatytą tikslą ir tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą. Parama gali būti skiriama, pavyzdžiui, investicijoms į skaitmenizaciją, inovacijas, įrangą ar kitą konkrečioje programoje numatytą veiklą.

Svarbu negrąžinamą paramą vertinti ne kaip automatiškai prieinamus pinigus, o kaip konkurencinę arba kriterijais pagrįstą finansavimo priemonę. Paraiškos gali būti vertinamos pagal nustatytus kriterijus, o gavus finansavimą dažnai taikomi įsipareigojimai dėl projekto įgyvendinimo.

Savivaldybės parama verslui

Savivaldybių parama verslui priklauso nuo konkrečios savivaldybės ir jos tuo metu vykdomų verslo skatinimo priemonių.

Todėl nėra vienos visai Lietuvai taikomos savivaldybės paramos schemos. Vienoje savivaldybėje gali būti kompensuojamos tam tikros verslo pradžios ar plėtros išlaidos, kitoje – taikomos kitokios priemonės.

Jeigu domina savivaldybės parama verslui, verta:

• apsilankyti savo savivaldybės interneto svetainėje;
• rasti verslo skatinimo arba ekonomikos plėtros skyrių;
• patikrinti aktualias priemones;
• įvertinti reikalavimus;
• patikrinti paraiškų teikimo terminus.

Svarbiausia vadovautis konkrečios savivaldybės aktualiomis sąlygomis, nes finansavimo galimybės ir terminai gali keistis.

Finansavimas naujam ir smulkiajam verslui

Naujam ar smulkiajam verslui finansavimo pasirinkimas dažnai priklauso nuo veiklos stadijos, finansinės istorijos ir to, kam reikalingos lėšos.

Pradedančiam verslui gali būti sudėtingiau gauti tradicinę paskolą, nes finansuotojas neturi pakankamai istorinių duomenų apie įmonės veiklą ir pinigų srautus.

Tokiu atveju galima vertinti:

• nuosavą kapitalą;
• valstybės finansavimo priemones;
• lengvatines paskolas;
• garantijas;
• investuotojų kapitalą;
• konkrečiai veiklai skirtas ES priemones.

Pavyzdžiui, ILTE administruoja finansines priemones, skirtas verslo investicijoms ir apyvartinėms išlaidoms finansuoti. Viena iš priemonių – „Startuok“, skirta verslo subjektams, ieškantiems finansavimo paskolos forma.

Individualią veiklą vykdantiems asmenims taip pat gali būti prieinamos tam tikros finansavimo priemonės, tačiau tinkamumas priklauso nuo konkrečios programos sąlygų.

Paskola verslui – kada tai tinkamas pasirinkimas?

Verslo paskola gali būti tinkamas finansavimo būdas, kai įmonė turi aiškų lėšų panaudojimo tikslą ir pakankamai stabilius pinigų srautus skolai grąžinti.

Paskola gali būti naudojama:

• įrangai įsigyti;
• patalpoms;
• apyvartiniam kapitalui;
• verslo plėtrai;
• transportui;
• investiciniams projektams;
• kitoms verslo reikmėms.

Tačiau prieš skolinantis svarbu įvertinti ne tik tai, kiek pinigų įmonė gali gauti, bet ir tai, kiek jai kainuos finansavimas.

Kokios paskolos verslui gali būti naudojamos?

Investicinė paskola dažniausiai skirta ilgalaikėms investicijoms. Apyvartinio kapitalo finansavimas gali būti aktualus, kai įmonei laikinai trūksta lėšų kasdienei veiklai.

Kredito linija suteikia galimybę naudoti lėšas pagal poreikį ir mokėti už faktiškai panaudotą finansavimą, jei konkrečios sąlygos tai numato.

Lizingas gali būti naudojamas transporto priemonėms, įrangai ar kitam turtui įsigyti.

Paskola verslo pradžiai gali būti aktuali naujam verslui, tačiau finansavimo sąlygos priklauso nuo konkretaus finansuotojo ir įmonės situacijos.

Kaip gauti paskolą verslui?

Norint gauti verslo paskolą, pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti finansavimo poreikį, įvertinti įmonės finansinę situaciją ir pasiruošti informaciją, reikalingą finansuotojui.

1. Apibrėžkite, kiek pinigų reikia

Nesiskolinkite daugiau vien todėl, kad finansuotojas gali pasiūlyti didesnę sumą.

2. Aiškiai nustatykite finansavimo paskirtį

Finansuotojui svarbu suprasti, kam bus panaudoti pinigai ir kaip ši investicija prisidės prie įmonės veiklos.

3. Įvertinkite pinigų srautus

Apskaičiuokite, ar įmonė galės vykdyti mokėjimus net ir tuo atveju, jei pajamos laikinai sumažėtų.

4. Palyginkite skirtingus pasiūlymus

Vertinkite ne tik palūkanų normą, bet ir sutarties mokesčius, terminą, užstato reikalavimus, išankstinio grąžinimo sąlygas bei bendrą finansavimo kainą.

5. Įvertinkite alternatyvas

Jeigu paskola nėra optimalus sprendimas, galima svarstyti valstybės ar ES finansavimo priemones, investuotojų kapitalą arba obligacijų emisiją.

Kas gali gauti verslo paskolą?

Verslo paskolos prieinamumas priklauso nuo finansuotojo, įmonės veiklos, finansinės būklės, pajamų, kredito istorijos ir finansavimo paskirties.

Finansuotojas gali vertinti:

• įmonės pajamas;
• pelningumą;
• pinigų srautus;
• turimus įsipareigojimus;
• kredito istoriją;
• veiklos istoriją;
• užstato galimybes;
• verslo modelį;
• finansavimo paskirtį.

Pradedančioms įmonėms gali būti aktualios specialios valstybės ar ES finansuojamos priemonės, garantijos ar kiti sprendimai, skirti sumažinti finansavimo prieinamumo barjerus.

Ką svarbu žinoti prieš pritraukiant finansavimą verslui?

Svarbiausia prieš pasirenkant finansavimą įvertinti ne tik gaunamą sumą, bet ir visą finansavimo kainą, įsipareigojimus bei poveikį įmonės pinigų srautams.

Prieš pasirašant finansavimo sutartį verta atsakyti į šiuos klausimus:

• Kiek iš tikrųjų reikia pasiskolinti ar pritraukti?
• Kam bus naudojamos lėšos?
• Kiek kainuos finansavimas?
• Koks bus terminas?
• Kokia bus mėnesinė ar periodinė įmokų našta?
• Ar reikalingas užstatas?
• Ar yra papildomų mokesčių?
• Kas nutiks, jeigu pajamos sumažės?
• Ar įmonė galės vykdyti įsipareigojimus ir nepalankiu scenarijumi?
• Ar egzistuoja pigesnė ar lankstesnė alternatyva?

Obligacijų atveju papildomai reikia vertinti emisijos sąlygas, palūkanų mokėjimo grafiką, terminą, užtikrinimą ir kitus įsipareigojimus investuotojams. Lietuvos bankas rekomenduoja prieš investuojant į obligacijas įvertinti emitentą, pačią obligaciją ir su ja susijusias rizikas.

Kaip pasirinkti tinkamiausią verslo finansavimo būdą?

Tinkamiausias verslo finansavimo būdas priklauso nuo finansavimo sumos, paskirties, laikotarpio ir įmonės gebėjimo prisiimti įsipareigojimus.

Jeigu reikia santykinai nedidelės sumos trumpalaikiam poreikiui, galima svarstyti apyvartinio kapitalo finansavimą ar kredito liniją.

Jeigu reikalingos didesnės investicijos į įrangą, patalpas ar kitą ilgalaikį turtą, gali būti aktuali investicinė paskola arba lizingas.

Jeigu projektas atitinka konkrečios programos reikalavimus, verta pirmiausia patikrinti ES paramos verslui ar valstybės finansavimo galimybes.

Jeigu įmonei reikia didesnio kapitalo ir ji nori jį pritraukti iš investuotojų, galima vertinti investuotojų kapitalą arba obligacijų emisiją.

Svarbiausia – nesirinkti finansavimo vien pagal tai, kaip lengvai galima gauti pinigų. Finansavimo forma turi būti suderinta su tuo, kaip įmonė generuos pajamas ir grąžins prisiimtus įsipareigojimus.

Dažniausiai užduodami klausimai apie verslo finansavimą

Kaip gauti finansavimą verslui?

Finansavimą verslui galima gauti keliais būdais: naudojant nuosavas lėšas, imant paskolą, pasinaudojant valstybės ar ES finansavimo priemonėmis, pritraukiant investuotoją arba išleidžiant obligacijas. Tinkamas būdas priklauso nuo įmonės veiklos, finansavimo poreikio, laikotarpio ir galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Kokie yra pagrindiniai verslo finansavimo būdai?

Pagrindiniai verslo finansavimo šaltiniai yra nuosavas kapitalas, bankų ir kitų finansuotojų paskolos, valstybės ir ES finansavimo priemonės, investuotojų kapitalas bei įmonių obligacijos. Skirtingi šaltiniai turi skirtingą kainą, riziką, reikalavimus ir poveikį įmonės finansinei struktūrai.

Kaip gauti paskolą verslui?

Norint gauti verslo paskolą, pirmiausia reikia nustatyti finansavimo poreikį, parengti informaciją apie įmonės finansinę situaciją, įvertinti pinigų srautus ir palyginti skirtingų finansuotojų pasiūlymus. Finansavimo sąlygos priklauso nuo įmonės veiklos, finansinių rezultatų, kredito istorijos, užstato ir kitų aplinkybių.

Ar galima gauti finansavimą naujam verslui?

Taip, naujam verslui gali būti prieinamos įvairios finansavimo priemonės, įskaitant paskolas, valstybės ar ES finansuojamas priemones, garantijas ir investuotojų kapitalą. Tačiau pradedančios įmonės dažnai turi mažiau veiklos istorijos, todėl finansavimo sąlygos gali skirtis nuo jau veikiančių įmonių.

Kur ieškoti ES paramos verslui?

Aktualių ES ir valstybės finansavimo priemonių verta ieškoti oficialiuose Inovacijų agentūros, ILTE ir kitų konkrečias priemones administruojančių institucijų šaltiniuose. Kadangi kvietimai, terminai ir reikalavimai keičiasi, svarbu tikrinti būtent tuo metu galiojančią informaciją.

Ar galima gauti negrąžinamą paramą verslui?

Taip, kai kuriomis finansavimo priemonėmis verslui gali būti skiriama subsidija ar kita negrąžintina parama. Tačiau ji nėra automatiškai prieinama visoms įmonėms. Pareiškėjas turi atitikti konkrečios priemonės reikalavimus, o finansuojamos išlaidos ir įsipareigojimai nustatomi konkretaus kvietimo sąlygose.

Kokia parama gali būti skiriama smulkiajam verslui?

Smulkiajam verslui gali būti prieinamos įvairios priemonės – nuo subsidijų ir lengvatinių paskolų iki garantijų ar konkrečioms veikloms skirtų finansavimo programų. Priemonių pasirinkimas priklauso nuo įmonės dydžio, veiklos, regiono, projekto ir tuo metu galiojančių finansavimo sąlygų.

Ar individuali veikla gali gauti finansavimą?

Individualią veiklą vykdantiems asmenims gali būti prieinamos tam tikros valstybės, ES ar finansuotojų siūlomos priemonės. Tačiau galimybė gauti finansavimą priklauso nuo konkretaus produkto ar programos reikalavimų, todėl kiekvienu atveju būtina vertinti individualios veiklos statusą ir finansavimo sąlygas.

Kas yra įmonių obligacijos?

Įmonių obligacijos yra skolos vertybiniai popieriai. Įsigydamas obligaciją investuotojas skolina pinigus įmonei, o įmonė pagal obligacijos sąlygas įsipareigoja mokėti palūkanas ir nustatytu laiku grąžinti pasiskolintą sumą.

Kaip obligacijos gali būti naudojamos verslo finansavimui?

Įmonė gali išleisti obligacijų emisiją ir tokiu būdu pritraukti kapitalą iš investuotojų. Pritrauktos lėšos gali būti naudojamos verslo plėtrai, investicijoms, projektams, apyvartiniam kapitalui ar kitoms emisijos sąlygose numatytoms reikmėms. Investuotojams pagal emisijos sąlygas mokamos palūkanos.

Kada verslui verta rinktis obligacijas, o ne paskolą?

Obligacijos gali būti svarstomos kaip alternatyva paskolai, kai įmonei reikia pritraukti kapitalą ir ji atitinka konkrečiai obligacijų emisijai taikomus reikalavimus. Sprendimas priklauso nuo finansavimo kainos, termino, emisijos sąlygų, įmonės finansinės situacijos ir gebėjimo vykdyti įsipareigojimus.

Išvados apie verslo finansavimą

Nėra vieno geriausio būdo gauti finansavimą verslui. Tinkamiausias sprendimas priklauso nuo įmonės dydžio, veiklos stadijos, finansavimo poreikio ir to, kam bus naudojamos lėšos.

Mažesniam ar trumpalaikiam poreikiui gali tikti paskola ar kredito linija. Ilgalaikėms investicijoms galima vertinti investicinį finansavimą ar lizingą. Jei projektas atitinka nustatytus kriterijus, verta patikrinti ES ar valstybės paramos priemones. Sparčiai augančios įmonės gali svarstyti investuotojų kapitalą, o kapitalo pritraukimui iš investuotojų gali būti naudojamos ir įmonių obligacijos.

Obligacijos yra svarbi alternatyva tradiciniam verslo finansavimui, leidžianti įmonei skolintis iš investuotojų pagal iš anksto nustatytas emisijos sąlygas. Bondea yra viena iš platformų, orientuotų į įmonių obligacijų rinką, todėl įmonėms ir investuotojams gali būti aktuali kaip šio finansavimo modelio dalis.

Prieš pasirenkant bet kokį finansavimo būdą svarbiausia įvertinti ne tik tai, kiek pinigų galima gauti, bet ir kiek kainuos jų pritraukimas bei ar įmonė galės tvariai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Svarbi informacija

Šis straipsnis yra informacinio ir edukacinio pobūdžio. Jame pateikta informacija nėra individuali finansinė, investicinė ar verslo finansavimo rekomendacija. Konkrečių finansavimo priemonių sąlygos, reikalavimai ir galimybės gali keistis, todėl prieš priimant sprendimą rekomenduojama susipažinti su aktualiomis oficialiomis sąlygomis ir įvertinti konkrečios priemonės rizikas.

Investavimas į obligacijas yra susijęs su rizika – investuotojas gali neatgauti dalies arba visos investuotos sumos. Galutinį sprendimą dėl finansavimo ar investavimo reikėtų priimti įvertinus individualią situaciją.